Previous Next

Kviečiame dalyvauti 2022 m. birželio 6 d. konferencijoje

BURNOS SVEIKATOS SISTEMOS PERTVARKA ATLIEPIANT ISTORINĘ PSO BURNOS SVEIKATOS REZOLIUCIJĄ: IŠŠŪKIAI IR GALIMYBĖS

Nacionalinė sveikatos taryba posėdžio, vykusio 2022 m. balandžio 27 d., metu aptarė burnos sveikatos sistemos pertvarką, atliepiant istorinę Pasaulio sveikatos organizacijos rezoliuciją, iššūkius ir galimybes. Posėdžio metu pažymėta, kad 2016 – 2020 metais buvo parengta Nacionalinė burnos sveikatos programa ir joje numatytos priemonės. Nežiūrint į tai, kad burnos sveikata Lietuvoje yra prastos būklės, ši programa nebuvo įgyvendinta dėl įvairių priežasčių. Šiuo metu yra rengiama naujoji nacionalinė burnos sveikatos programa, kurioje numatyti efektyvumo, rezultatyvumo kriterijai ir siekiama, kad ji apimtų visas amžiaus grupes. Rengiant šią programą taip pat yra atkreiptinas dėmesys ir į 2021 metų gegužės 31 dienos Pasaulio sveikatos organizacijos priimtą istorinę burnos sveikatos rezoliuciją, kurioje pabrėžiama, kadburnos sveikata yra būtina gerai sveikatai ir gerovei.

Dėl sveikatos sistemos reformos Lietuvoje

 

Nacionalinė sveikatos taryba (toliau – Taryba) posėdžio, vykusio 2022 m. kovo 30 d., metu aptarė sveikatos sistemos reformą (toliau – Reforma) Lietuvoje. Nacionalinio pažangos plano antrame strateginiame tiksle ,,Didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį, stiprinti sveikatą ir gerinti Lietuvos demografinę padėtį“, šio tikslo įgyvendinimui parengtose Sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo, Sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programose, numatytuose uždaviniuose, Sveikatos apsaugos ministerijos suplanuotuose prioritetiniuose darbuose (visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kokybės gerinimo, sveikatos sistemos atsparumo grėsmėms užtikrinimo, ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelio sukūrimo, sveikatos sistemos skaitmeninimo, psichikos sveikatos raštingumo ir paslaugų įvairovės didinimo), akcentuojamos sisteminės sveikatos problemos, suformuluoti sveikatos sektoriui ilgalaikiai lūkesčiai. Sveikatos sistemos reforma Lietuvoje, atsižvelgiant į akcentuojamas sistemines sveikatos problemas, yra būtina ir neišvengiama, o deklaruojami jos tikslai, uždaviniai yra aktualūs, atliepiantys sveikatos sistemos tobulinimo ir plėtros sritis. Plačiau ČIA

Sveikatos duomenų valdymas ir panaudojimas Lietuvoje – COVID-19 pamokos ir galimybės

Nacionalinė sveikatos taryba (toliau – Taryba) posėdžio, vykusio 2022 m. vasario 23 d., metu aptarė sveikatos duomenų valdymo ir panaudojimo Lietuvoje COVID-19 pamokas ir galimybes. Posėdžio metu pažymėta, kad COVID-19 pandemija parodė, jog net ir aukšto išsivystymo lygio visuomenės susidūrusios su pandemija patiria ženklius sunkumus – nevaldomai didėjantys sergančiųjų skaičiai, neproporcingai didelis mirštamumas, ilgi ir ne visada aiškiai pagrįsti karantino laikotarpiai, neadekvačios karantino priemonės ir galimai per griežti ar nesuderinti verslo ribojimai. Kartu pradėjo aiškėti informacinių technologijų svarba pandemijos kontrolės ir prognozavimo procese, juolab kad informacinių technologijų pajėgumai su debesų kompiuterija jau nebėra ribojantis faktorius, o svarbiau yra parinkti tinkamus prognozavimo metodus bei dirbtinio intelekto, mašininio mokymosi modelius tiek medicininiam, tiek ekonominiam modeliavimui. Plačiau ČIA

Vaikų sveikatai palankesnės mitybos sistema Lietuvoje

Naujos kadencijos Nacionalinės sveikatos tarybos pirmojo posėdžio, vykusio 2022 m. sausio 26 d. metu, dalyvaujant Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariams, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto, Žemės ūkio ministerijų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Higienos instituto, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų, švietimo įstaigų, Lietuvos tėvų forumo, Lietuvos dietologų draugijos, dietistų, vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijų atstovams buvo aptarta vaikų sveikatai palankesnės mitybos sistema Lietuvoje, realijos, galimybės ir perspektyvos. Pažymėta, kad pastaraisiais metais stebimi žymūs teigiami pokyčiai organizuojant vaikų maitinimą. Lietuvoje yra sukurta vaikų sveikatai palankesnės mitybos teisinė bazė.

Nacionalinė sveikatos taryba 2022 m. sausio 17 – 21  d. atliko apklausą ,,Vaikų sveikatai palankesnės mitybos sistema Lietuvoje“. Buvo apklausti savivaldybių administracijos, savivaldybių visuomenės sveikatos biurų, švietimo, neformalaus ugdymo įstaigų, tėvų atstovai. Apklausa  parodė, kad reikalingas teisinės bazės tobulinimas, viešųjų pirkimų įstatymo tobulinimas, pastebėtas nepakankamas pritaikyto maitinimo reglamentavimas, yra nepakankami ugdymo įstaigose maistą gaminantiems asmenims keliami kvalifikaciniai reikalavimai, maitinimo organizavimas mokyklose yra savarankiška savivaldybių funkcija, todėl kokybiško maitinimo organizavimas labai daug priklauso ir nuo savivaldybės priimtų teisės aktų bei jų vykdomos priežiūros. Pastebėta, kad sudėtingiau organizuoti maitinimą karantino laikotarpiu, ugdymo įstaigose nepakankama  maisto gaminimo, maitinimo paslaugų teikimo priežiūra bei kontrolė, turi būti glaudesnis ugdymo įstaigų bendruomenės, visuomenės sveikatos priežiūros, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų bendradarbiavimas.

 2022 metų rugsėjo mėn. planuojamas Nacionalinės sveikatos tarybos posėdis, kuriame bus aptariamas 2022 m. sausio 26 d. vykusio posėdžio metu priimtų sprendimų įgyvendinimas. Plačiau ČIA.

Apklausos „Vaikų sveikatai palankesnės mitybos sistema Lietuvoje“ rezultatai

Siekiant užtikrinti vaikų sveikatai palankesnę mitybos sistemą, svarbu, kad vaikams ten kur jie gyvena, mokosi, leidžia laisvalaikį būtų užtikrinta sveikatai palanki mityba, maisto sauga ir geriausia kokybė, kad būtų patenkinti vaikų maisto medžiagų fiziologiniai poreikiai, ugdomi sveikos mitybos įgūdžiai. Nacionalinė sveikatos taryba atliko apklausą, kuria buvo siekiama  sužinoti nuomonę  apie situaciją, iššūkius ir perspektyvas, susijusias su vaikų sveikatai palankesnės mitybos organizavimu. Apklausos pristatymą rasite ČIA.

Sveikiname Nacionalinės sveikatos tarybos narę prof. Ligitą Jančorienę, gavus Metų valstybės kūrėjo apdovanojimą!

Infektologei prof. Ligitai Jančorienei apdovanojimas skirtas už nenuilstamą darbą pandemijos epicentre.
„Atsiimdama šį apdovanojimą, dėkoju visų savo kolegų vardu. Man, kaip vadovei, gydytojai ir žmogui, apdovanojimas suteikia tik dar daugiau atsakomybės ir įsipareigojimų, nes man ne vienodai, kokia bus Lietuvos valstybės ateitis“, – sakė L. Jančorienė.

Daugiau informacijos rasite ČIA ir vaizdo įraše nuo 1:13:50.

Sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas sergantiems retomis ligomis

Nacionalinės sveikatos tarybos (toliau – Taryba) posėdžio, vykusio 2021 m. gegužės 26 d., metu atkreiptas dėmesys, kad lyginant su sergančiaisiais dažnomis ligomis, sergančiųjų retomis ligomis ir jų šeimų poreikiai ypač dažnai lieka neatliepti: retų ligų diagnostika vidutiniškai užtrunka 5-6 metus, trūksta sudėtingų paslaugų koordinavimo, ribotas specializuoto gydymo prieinamumas. Dėl unikalių retų ligų savybių – retumo, skaitlingumo, įvairovės, daugiasisteminio pobūdžio, žinių ir informacijos stokos, sudėtingų ir brangių diagnostikos ir gydymo procedūrų – sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas sergantiems retomis ligomis yra sudėtingas procesas ir nė viena atskira šalis negali išspręsti visų su retomis ligomis susijusių problemų, todėl būtinas tarptautinis bendradarbiavimas. 2017 m. įsteigti 24 Europos referentinių centrų tinklai (toliau – ERT), kurių pagalba, sutelkus ribotus ir po visą Europos Sąjungą pasklidusius išteklius (žmogiškuosius ir struktūrinius), galima išspręsti daug su retomis ligomis susijusių problemų, tačiau ERT integracija į nacionalines sveikatos sistemas kelia papildomus iššūkius. Plačiau ČIA.

Švietimo pagalbos specialistų veiklos iššūkiai, galimybės ir perspektyvos


Nacionalinė sveikatos taryba (toliau – Taryba) posėdžio ,,Švietimo pagalbos specialistų veiklos iššūkiai, galimybės ir perspektyvos“, vykusio 2021 m. balandžio 14 d., metu pažymėjo, kad aptariamą temą inicijavo pandemija, kurios pasekmės paaiškės tik po kelių metų, nors jau dabar visuomenės sveikatos biurų, nevyriausybinių organizacijų specialistai atkreipia dėmesį į socialinės visuomenės raidos nuosmukį, prastėjančią fizinę ir psichinę sveikatą. Lietuvos švietimo ekspertai ir pedagogai vis garsiau kalba apie prastėjančius mokymosi rezultatus. Taryba, išklausė Švietimo, mokslo ir sporto viceministro Ramūno Skaudžiaus pranešimą ,,Švietimo pagalbos specialistų veiklos realija, galimybės ir perspektyvos“, posėdžio dalyvių pasisakymus, diskusijas ir teikė siūlymus, siekdama efektyvesnio švietimo pagalbos specialistų problemų sprendimo, tinkamos pagalbos teikimo. Plačiau ČIA.

DĖL PSICHIKOS SVEIKATOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMO

Nacionalinė sveikatos taryba nuotolinio posėdžio, vykusio 2020 m. gruodžio 2 d., metu aptarė psichikos sveikatos politikos įgyvendinimo iššūkius ir galimybes, ypatingą dėmesį skirdama vaikų ir paauglių psichikos sveikatai COVID-19 pandemijos metu. Posėdžio metu buvo pažymėta, kad COVID-19 pandemija ir įvestas karantinas sukelia neeilinį stresą bei nerimą gyventojams. Neužtikrintumas dėl ateities, suprastėjusios gyvenimo sąlygos, socialinių kontaktų ribojimas, pajamų sumažėjimas, rizika sveikatai turi stiprų neigiamą poveikį žmonių psichikos sveikatai. Neigiamos socialinės-ekonominės pasekmės bus dar ilgai jaučiamos ir pasibaigus pandemijai. Lyginant su 2019 metais, COVID-19 pandemijos metu padaugėjo Lietuvos gyventojų, jaučiančių neigiamas emocijas, stebimas nerimo ir su juo susijusių sutrikimų skaičiaus augimas. Remiantis 2020 metais Vilniaus universiteto mokslininkų atlikto tyrimo ,,Nuotolinis vaikų ugdymas pandemijos dėl Covid-19 metu: grėsmės bei galimybės ekosisteminiu požiūriu: E-VAIKAI“, kuriame dalyvavo daugiau nei tūkstantis 1-8 klasių mokinių tėvų, daugiau nei trys šimtai 5-8 klasių mokinių ir mokytojų, duomenimis, karantino metu stebima didelė naudojimosi ekranais trukmė, nepakankamas fizinis aktyvumas, somatiniai simptomai – galvos skausmai, miego problemos. Ženkliai didesnis tėvų distresas, prastesni tėvų tarpusavio santykiai, o tai siejasi su prastesne vaikų psichikos sveikata. Tėvų ir mokinių teigimu, lygiai trečdalis (33proc.) visų emocijų ir elgesio sunkumų atsirado pandemijos metu. Tik 13-16 proc. tėvų ir 26 proc. mokinių norėtų, kad ugdymas vyktų nuotoliniu būdu, apie trečdalis – mišriu, pusė ir daugiau – tik mokykloje. 2020 metais JAV mokslininkų (Christakis et al., 2020; JAMA) atliktame tyrime paskaičiuota, kad dėl pavasarinio mokyklų uždarymo JAV prarado 0,3 metų išsilavinimo, o tai kainuos milijonus ne tik finansinių išteklių, bet ir prarastų gyvenimo metų.

Load more