Previous Next

Dėl sveiko senėjimo aktualijų ir problemų sprendimo Lietuvoje

Nacionalinė sveikatos taryba posėdžio, vykusio 2019 m. lapkričio 27 d. metu, dalyvaujant Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo ministerijų atstovams, savivaldybių gydytojams, visuomenės sveikatos biurų, kitų institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovams, svarstė sveiko senėjimo aktualijas. Remiantis Europos Sąjungos statistikos tarnybos prognozėmis, ir toliau numatomas spartus Lietuvos gyventojų senėjimas. Prognozuojama, kad 2030 metais 60 metų ir vyresni asmenys Lietuvoje sudarys 29 procentus, o 2060 metais – 37 procentus visų gyventojų.  Visuomenės senėjimas veikia sveikatos, socialinės apsaugos, švietimo sistemas, reikalauja užtikrinti šių sistemų tvarumą visuomenėje, prisitaikant prie senėjančios visuomenės poreikių. Posėdžio metu pažymėta, kad Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos Sąjungos aktyvaus senėjimo politikos modelio kultūrinės nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos teisės aktuose, strateginiuose ir programiniuose dokumentuose, tačiau nepakankamai realizuojamos nei koordinavimo, nei kompleksiškumo, nei masto, nei gyventojų dalyvavimo priimant sprendimus, atžvilgiu.

           

DĖL SVEIKOS GYVENSENOS SKATINIMO GALIMYBIŲ IR IŠŠŪKIŲ KAIMIŠKOSE VIETOVĖSE

Nacionalinė sveikatos taryba yra ne kartą atkreipusi dėmesį, kad nesant tinkamo kitų socialinių sektorių dalyvavimo sveikatos saugos reikaluose, sunku tikėtis žymesnio teigiamo sveikatos rodiklių poslinkio, Lietuvos sveikatos 2014 – 2025 metų strategijos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo. Svarbus vaidmuo šioje srityje tenka bendruomenėms, nevyriausybinėms organizacijoms, kurios stiprindamos sveikatą ir bendrą gerovę, gali daug  prisidėti siekiant sveikatos rodiklių gerėjimo.

Savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybų vaidmuo formuojant sveikatos stiprinimo regionus

Nacionalinė sveikatos taryba ne kartą yra akcentavusi, kad savivaldybėse per mažai dėmesio skiriama savivaldybių bendruomenių sveikatos taryboms, kurios yra savarankiškos sveikatinimo veiklos koordinavimo institucijos prie savivaldybės tarybos. Atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos skelbiamą principą ,,Sveikata visuose darnaus vystymosi tiksluose“, Lietuvos sveikatos 2014 – 2025 metų strategijos tikslus ir uždavinius, savivaldybių bendruomenės sveikatos taryboms tenka svarbus vaidmuo mažinant sveikatos netolygumus, kuriant sveikatą stiprinančią aplinką, regionus, bendruomenes.

Alternatyvūs ir papildomi sveikatinimo metodai: kaniterapijos poveikis žmogaus sveikatai

2019 m. gegužės 16 d. Nacionalinė sveikatos taryba kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvūnų mokslų bei Slaugos fakultetu organizavo konferenciją ,,Alternatyvūs ir papildomi sveikatinimo metodai: kaniterapijos poveikis žmogaus sveikatai“. Konferencijos metu aptarti iššūkiai, problemos, susiję su gyvūnų asistuojamos papildomosios sveikatos priežiūros įgyvendinimu Lietuvoje, daug dėmesio skirta kaniterapijos mokymo, mokslo raidai bei perspektyvoms Lietuvoje. Taip pat buvo išklausyti pranešimai apie praktinį kaniterapijos taikymą ir naudą žmogaus sveikatai.

Dėl onkopsichologinės pagalbos poreikių ir iššūkių Lietuvoje

Nacionalinė sveikatos taryba (toliau- Taryba) posėdžio, vykusio 2019 m. balandžio 24 d., metu diskutavo apie psichologinės pagalbos teikimo svarbą onkologijoje ir šios pagalbos poreikius Lietuvoje. Tarybos nariai išklausę Lietuvos sveikatos mokslų ir Vilniaus universitetų atstovų pranešimą, diskusijas apie psichologinės pagalbos teikimo galimybes onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams Lietuvoje, psichologinės pagalbos naudą, teikimo perspektyvas, konstatavo, kad emocinės savijautos ar psichikos sutrikimus patiria daugiau kaip 30 proc. onkologinėmis ligomis sergančių pacientų, tačiau teikiamos psichologinės pagalbos apimtis yra nepakankama. Trūksta holistinio, į pacientą orientuoto požiūrio teikiant paslaugas onkologinėmis ligomis sergantiesiems, nėra užtikrinamas teikiamos psichologinės pagalbos tęstinumas ne tik sergančiajam, bet ir visai šeimai, medicinos psichologai nedalyvauja onkologinėmis ligomis sergantiesiems pagalbą teikiančių specialistų komandoje, iki šiol nėra išspręstas psichologų licencijavimo klausimas, nepriimtas Psichologų praktinės veiklos įstatymas. Tarybos nariai, siekdami gerinti psichologinės pagalbos teikimo galimybes, psichologinių paslaugų prieinamumą, teikė siūlymus.

Dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo iššūkių ir perspektyvų

Nacionalinė sveikatos taryba posėdžio, vykusio 2019 m. kovo 27 d., metu diskutavo apie tarpinstitucinio bendradarbiavimo iššūkius ir perspektyvas Europos Sąjungos ir Lietuvos kontekste. Tarybos nariai išklausę ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto, Vilniaus universiteto, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų pranešimus, diskusijas apie tarpinstitucinio bendradarbiavimo paradoksus, tendencijas, prevencinių programų vykdymo iššūkius, perspektyvas bei detalią informaciją apie atrankinės moterų mamografinės patikros programos vykdymo rezultatus pažymėjo, kad Europos Sąjungoje ypač akcentuojama tarpinstitucinio bendradarbiavimo socialinė vertė, didelis dėmesys skiriamas bendradarbiavimo brandai, pereinant nuo  sąsajų iki kooperacijos ir net integracijos, o Lietuvoje vyrauja institucijų konkurencija, sunkiai vyksta kooperacija, labai skiriasi požiūriai į bendradarbiavimą, kuris kartais prilyginamas bendravimui.