Previous Next

Dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo iššūkių ir perspektyvų

Nacionalinė sveikatos taryba posėdžio, vykusio 2019 m. kovo 27 d., metu diskutavo apie tarpinstitucinio bendradarbiavimo iššūkius ir perspektyvas Europos Sąjungos ir Lietuvos kontekste. Tarybos nariai išklausę ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto, Vilniaus universiteto, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų pranešimus, diskusijas apie tarpinstitucinio bendradarbiavimo paradoksus, tendencijas, prevencinių programų vykdymo iššūkius, perspektyvas bei detalią informaciją apie atrankinės moterų mamografinės patikros programos vykdymo rezultatus pažymėjo, kad Europos Sąjungoje ypač akcentuojama tarpinstitucinio bendradarbiavimo socialinė vertė, didelis dėmesys skiriamas bendradarbiavimo brandai, pereinant nuo  sąsajų iki kooperacijos ir net integracijos, o Lietuvoje vyrauja institucijų konkurencija, sunkiai vyksta kooperacija, labai skiriasi požiūriai į bendradarbiavimą, kuris kartais prilyginamas bendravimui.

Dėl socialiai pažeidžiamų grupių teisių užtikrinimo perspektyvų Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje

Nacionalinė sveikatos taryba (toliau – Taryba), pripažindama Lietuvos sveikatos 2014 – 2025 m. strategijoje iškeltų tikslų įgyvendinimo svarbą, 2019 m. vasario 27 d. organizavo posėdį, kuriame dalyvavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai, Tarybos nariai, Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, kitų institucijų atsakingi darbuotojai bei nevyriausybinių organizacijų atstovai. Taryba, išklausiusi pranešimus apie Jungtinių Tautų rekomendacijas dėl negalią turinčių asmenų teisių užtikrinimo sveikatos priežiūros sistemoje, o taip pat pranešimą apie nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą teikiant kompleksines paslaugas socialiai pažeidžiamoms grupėms, posėdžio dalyvių pasisakymus ir diskusijas, konstatavo, kad socialinio teisingumo užtikrinimo ir socialinės atskirties problemos, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, vis dar išlieka aktualios ir turėtų būti sprendžiamos tiek nacionaliniame, tiek vietos savivaldos lygmenyje.

Dėl visuomenės sveikatos paslaugų priartinimo prie gyventojų ir sinergijos tarp nacionalinio ir vietinio lygmens

Tarybos organizuoto posėdžio metu buvo išklausyta informacija, vyko diskusijos dėl visuomenės sveikatos paslaugų priartinimo prie gyventojų ir sinergijos tarp nacionalinio ir vietinio lygmens. Tarybos nariai, išklausė Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovų pranešimus, diskusijas apie visuomenės sveikatos priežiūros aktualijas, įgyvendinimo patirtį savivaldybėse.

Gyvensenos medicinos raida ir perspektyvos Lietuvoje

Taryba organizavo išvažiuojamąjį posėdį Kauno miesto savivaldybėje. Posėdyje dalyvaujant Tarybos nariams, Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, akademinės bendruomenės atstovams buvo diskutuojama apie gyvensenos medicinos raidą ir perspektyvas Lietuvoje. Taryba, išklausiusi Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bei Gyvensenos medicinos asociacijos atstovų pranešimus, diskusijas apie gyvensenos medicinos specialistų veiklos perspektyvas, praktinę patirtį, pažymėjo, jog didelis sergamumas bei mirtingumas nuo lėtinių ligų Lietuvoje bei nepalankios daugelio šių rodiklių pokyčių kryptys rodo taikomų prevencinių ir intervencinių programų mažą paveikumą, efektyvumą ir rezultatyvumą.  

DĖL STAIGIOS MIRTIES PREVENCIJOS LIETUVOJE

Taryba organizavo išvažiuojamąjį posėdį VšĮ Kauno miesto greitosios pagalbos stotyje. Posėdžio metu, dalyvaujant Tarybos nariams, Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacijos, akademinės bendruomenės atstovams, buvo diskutuojama apie greitosios medicinos pagalbos sistemą ir iššūkius Lietuvoje, staigios mirties prevenciją. Taryba, išklausiusi, Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacijos valdybos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atstovų pranešimus, diskusijas, pažymėjo, jog pagrindiniai greitosios medicinos pagalbos sistemai kylantys iššūkiai yra GMP brigadų trūkumas (gyventojų skaičiaus mažėjimas, ASPĮ tinklo pertvarka, finansavimas), personalo problema (senstantys darbuotojai, GMP specialistų ruošimo nesklandumai), kvalifikacijos netolygumai, pasiruošimas ekstremalioms situacijoms ir masinėms nelaimėms, o pagrindinis staigios mirties prevencijos iššūkis – kaip padaryti visuomenę savo sąjungininku, nes kraujotakos užtikrinimas krūtinės paspaudimais ir kuo ankstyvesnė išorinė defibriliacija yra kritiniai veiksniai pacientų išgyvenamumui staigios mirties atveju (AHA, ERC Guidelines, 2015)

Dėl tarpsektorinio bendradarbiavimo, skatinant sveiką gyvenseną

Taryba, organizavo išvažiuojamąjį posėdį Švietimo ir mokslo ministerijoje skirtą sveikos gyvensenos skatinimui. Posėdžio metu, dalyvaujant Tarybos nariams, švietimo ir mokslo viceministrui Gražvydui Kazakevičiui, ministerijos ir jai pavaldžių institucijų atsakingiems darbuotojams, buvo išklausytas pranešimas apie sveikatos ugdymo aktualijas, susipažinta su keturiomis priemonių, skirtų ugdyti asmens gebėjimus sveikai gyventi grupėmis (sveika, saugi, užkertanti kelią smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams mokyklos aplinka; sveikatos stiprinimui skirtos neformaliojo vaikų švietimo programos; ugdymo turinys; kūno kultūra ir sportas), Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos įgyvendinimu, pasisakymai ir diskusijos, atkreiptas dėmesys, kad tarpžinybinis, tarpsektorinis bendradarbiavimas vyksta nepakankamai glaudžiai.