Previous Next

Alternatyvūs ir papildomi sveikatinimo metodai: kaniterapijos poveikis žmogaus sveikatai

2019 m. gegužės 16 d. Nacionalinė sveikatos taryba kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvūnų mokslų bei Slaugos fakultetu organizavo konferenciją ,,Alternatyvūs ir papildomi sveikatinimo metodai: kaniterapijos poveikis žmogaus sveikatai“. Konferencijos metu aptarti iššūkiai, problemos, susiję su gyvūnų asistuojamos papildomosios sveikatos priežiūros įgyvendinimu Lietuvoje, daug dėmesio skirta kaniterapijos mokymo, mokslo raidai bei perspektyvoms Lietuvoje. Taip pat buvo išklausyti pranešimai apie praktinį kaniterapijos taikymą ir naudą žmogaus sveikatai.

Dėl onkopsichologinės pagalbos poreikių ir iššūkių Lietuvoje

Nacionalinė sveikatos taryba (toliau- Taryba) posėdžio, vykusio 2019 m. balandžio 24 d., metu diskutavo apie psichologinės pagalbos teikimo svarbą onkologijoje ir šios pagalbos poreikius Lietuvoje. Tarybos nariai išklausę Lietuvos sveikatos mokslų ir Vilniaus universitetų atstovų pranešimą, diskusijas apie psichologinės pagalbos teikimo galimybes onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams Lietuvoje, psichologinės pagalbos naudą, teikimo perspektyvas, konstatavo, kad emocinės savijautos ar psichikos sutrikimus patiria daugiau kaip 30 proc. onkologinėmis ligomis sergančių pacientų, tačiau teikiamos psichologinės pagalbos apimtis yra nepakankama. Trūksta holistinio, į pacientą orientuoto požiūrio teikiant paslaugas onkologinėmis ligomis sergantiesiems, nėra užtikrinamas teikiamos psichologinės pagalbos tęstinumas ne tik sergančiajam, bet ir visai šeimai, medicinos psichologai nedalyvauja onkologinėmis ligomis sergantiesiems pagalbą teikiančių specialistų komandoje, iki šiol nėra išspręstas psichologų licencijavimo klausimas, nepriimtas Psichologų praktinės veiklos įstatymas. Tarybos nariai, siekdami gerinti psichologinės pagalbos teikimo galimybes, psichologinių paslaugų prieinamumą, teikė siūlymus.

Dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo iššūkių ir perspektyvų

Nacionalinė sveikatos taryba posėdžio, vykusio 2019 m. kovo 27 d., metu diskutavo apie tarpinstitucinio bendradarbiavimo iššūkius ir perspektyvas Europos Sąjungos ir Lietuvos kontekste. Tarybos nariai išklausę ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto, Vilniaus universiteto, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų pranešimus, diskusijas apie tarpinstitucinio bendradarbiavimo paradoksus, tendencijas, prevencinių programų vykdymo iššūkius, perspektyvas bei detalią informaciją apie atrankinės moterų mamografinės patikros programos vykdymo rezultatus pažymėjo, kad Europos Sąjungoje ypač akcentuojama tarpinstitucinio bendradarbiavimo socialinė vertė, didelis dėmesys skiriamas bendradarbiavimo brandai, pereinant nuo  sąsajų iki kooperacijos ir net integracijos, o Lietuvoje vyrauja institucijų konkurencija, sunkiai vyksta kooperacija, labai skiriasi požiūriai į bendradarbiavimą, kuris kartais prilyginamas bendravimui.

Dėl socialiai pažeidžiamų grupių teisių užtikrinimo perspektyvų Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje

Nacionalinė sveikatos taryba (toliau – Taryba), pripažindama Lietuvos sveikatos 2014 – 2025 m. strategijoje iškeltų tikslų įgyvendinimo svarbą, 2019 m. vasario 27 d. organizavo posėdį, kuriame dalyvavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai, Tarybos nariai, Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, kitų institucijų atsakingi darbuotojai bei nevyriausybinių organizacijų atstovai. Taryba, išklausiusi pranešimus apie Jungtinių Tautų rekomendacijas dėl negalią turinčių asmenų teisių užtikrinimo sveikatos priežiūros sistemoje, o taip pat pranešimą apie nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą teikiant kompleksines paslaugas socialiai pažeidžiamoms grupėms, posėdžio dalyvių pasisakymus ir diskusijas, konstatavo, kad socialinio teisingumo užtikrinimo ir socialinės atskirties problemos, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, vis dar išlieka aktualios ir turėtų būti sprendžiamos tiek nacionaliniame, tiek vietos savivaldos lygmenyje.

Dėl visuomenės sveikatos paslaugų priartinimo prie gyventojų ir sinergijos tarp nacionalinio ir vietinio lygmens

Tarybos organizuoto posėdžio metu buvo išklausyta informacija, vyko diskusijos dėl visuomenės sveikatos paslaugų priartinimo prie gyventojų ir sinergijos tarp nacionalinio ir vietinio lygmens. Tarybos nariai, išklausė Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovų pranešimus, diskusijas apie visuomenės sveikatos priežiūros aktualijas, įgyvendinimo patirtį savivaldybėse.

DĖL STAIGIOS MIRTIES PREVENCIJOS LIETUVOJE

Taryba organizavo išvažiuojamąjį posėdį VšĮ Kauno miesto greitosios pagalbos stotyje. Posėdžio metu, dalyvaujant Tarybos nariams, Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacijos, akademinės bendruomenės atstovams, buvo diskutuojama apie greitosios medicinos pagalbos sistemą ir iššūkius Lietuvoje, staigios mirties prevenciją. Taryba, išklausiusi, Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacijos valdybos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atstovų pranešimus, diskusijas, pažymėjo, jog pagrindiniai greitosios medicinos pagalbos sistemai kylantys iššūkiai yra GMP brigadų trūkumas (gyventojų skaičiaus mažėjimas, ASPĮ tinklo pertvarka, finansavimas), personalo problema (senstantys darbuotojai, GMP specialistų ruošimo nesklandumai), kvalifikacijos netolygumai, pasiruošimas ekstremalioms situacijoms ir masinėms nelaimėms, o pagrindinis staigios mirties prevencijos iššūkis – kaip padaryti visuomenę savo sąjungininku, nes kraujotakos užtikrinimas krūtinės paspaudimais ir kuo ankstyvesnė išorinė defibriliacija yra kritiniai veiksniai pacientų išgyvenamumui staigios mirties atveju (AHA, ERC Guidelines, 2015)