Previous Next

Sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas sergantiems retomis ligomis

Nacionalinės sveikatos tarybos (toliau – Taryba) posėdžio, vykusio 2021 m. gegužės 26 d., metu atkreiptas dėmesys, kad lyginant su sergančiaisiais dažnomis ligomis, sergančiųjų retomis ligomis ir jų šeimų poreikiai ypač dažnai lieka neatliepti: retų ligų diagnostika vidutiniškai užtrunka 5-6 metus, trūksta sudėtingų paslaugų koordinavimo, ribotas specializuoto gydymo prieinamumas. Dėl unikalių retų ligų savybių – retumo, skaitlingumo, įvairovės, daugiasisteminio pobūdžio, žinių ir informacijos stokos, sudėtingų ir brangių diagnostikos ir gydymo procedūrų – sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas sergantiems retomis ligomis yra sudėtingas procesas ir nė viena atskira šalis negali išspręsti visų su retomis ligomis susijusių problemų, todėl būtinas tarptautinis bendradarbiavimas. 2017 m. įsteigti 24 Europos referentinių centrų tinklai (toliau – ERT), kurių pagalba, sutelkus ribotus ir po visą Europos Sąjungą pasklidusius išteklius (žmogiškuosius ir struktūrinius), galima išspręsti daug su retomis ligomis susijusių problemų, tačiau ERT integracija į nacionalines sveikatos sistemas kelia papildomus iššūkius.

Švietimo pagalbos specialistų veiklos iššūkiai, galimybės ir perspektyvos


Nacionalinė sveikatos taryba (toliau – Taryba) posėdžio ,,Švietimo pagalbos specialistų veiklos iššūkiai, galimybės ir perspektyvos“, vykusio 2021 m. balandžio 14 d., metu pažymėjo, kad aptariamą temą inicijavo pandemija, kurios pasekmės paaiškės tik po kelių metų, nors jau dabar visuomenės sveikatos biurų, nevyriausybinių organizacijų specialistai atkreipia dėmesį į socialinės visuomenės raidos nuosmukį, prastėjančią fizinę ir psichinę sveikatą. Lietuvos švietimo ekspertai ir pedagogai vis garsiau kalba apie prastėjančius mokymosi rezultatus. Taryba, išklausė Švietimo, mokslo ir sporto viceministro Ramūno Skaudžiaus pranešimą ,,Švietimo pagalbos specialistų veiklos realija, galimybės ir perspektyvos“, posėdžio dalyvių pasisakymus, diskusijas ir teikė siūlymus, siekdama efektyvesnio švietimo pagalbos specialistų problemų sprendimo, tinkamos pagalbos teikimo. Plačiau ČIA.

DĖL PSICHIKOS SVEIKATOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMO

Nacionalinė sveikatos taryba nuotolinio posėdžio, vykusio 2020 m. gruodžio 2 d., metu aptarė psichikos sveikatos politikos įgyvendinimo iššūkius ir galimybes, ypatingą dėmesį skirdama vaikų ir paauglių psichikos sveikatai COVID-19 pandemijos metu. Posėdžio metu buvo pažymėta, kad COVID-19 pandemija ir įvestas karantinas sukelia neeilinį stresą bei nerimą gyventojams. Neužtikrintumas dėl ateities, suprastėjusios gyvenimo sąlygos, socialinių kontaktų ribojimas, pajamų sumažėjimas, rizika sveikatai turi stiprų neigiamą poveikį žmonių psichikos sveikatai. Neigiamos socialinės-ekonominės pasekmės bus dar ilgai jaučiamos ir pasibaigus pandemijai. Lyginant su 2019 metais, COVID-19 pandemijos metu padaugėjo Lietuvos gyventojų, jaučiančių neigiamas emocijas, stebimas nerimo ir su juo susijusių sutrikimų skaičiaus augimas. Remiantis 2020 metais Vilniaus universiteto mokslininkų atlikto tyrimo ,,Nuotolinis vaikų ugdymas pandemijos dėl Covid-19 metu: grėsmės bei galimybės ekosisteminiu požiūriu: E-VAIKAI“, kuriame dalyvavo daugiau nei tūkstantis 1-8 klasių mokinių tėvų, daugiau nei trys šimtai 5-8 klasių mokinių ir mokytojų, duomenimis, karantino metu stebima didelė naudojimosi ekranais trukmė, nepakankamas fizinis aktyvumas, somatiniai simptomai – galvos skausmai, miego problemos. Ženkliai didesnis tėvų distresas, prastesni tėvų tarpusavio santykiai, o tai siejasi su prastesne vaikų psichikos sveikata. Tėvų ir mokinių teigimu, lygiai trečdalis (33proc.) visų emocijų ir elgesio sunkumų atsirado pandemijos metu. Tik 13-16 proc. tėvų ir 26 proc. mokinių norėtų, kad ugdymas vyktų nuotoliniu būdu, apie trečdalis – mišriu, pusė ir daugiau – tik mokykloje. 2020 metais JAV mokslininkų (Christakis et al., 2020; JAMA) atliktame tyrime paskaičiuota, kad dėl pavasarinio mokyklų uždarymo JAV prarado 0,3 metų išsilavinimo, o tai kainuos milijonus ne tik finansinių išteklių, bet ir prarastų gyvenimo metų.

COVID – 19 pandemijos iššūkiai ir galimybės

Nacionalinė sveikatos taryba posėdžio, vykusio 2020 m. spalio 28 d., metu aptarė COVID-19 pandemijos iššūkius žmogaus teisių srityje, iššūkius ir galimybes sveikatos priežiūroje. Posėdžio metu buvo pažymėta, kad pandemija atnešė daug ekonominių, socialinių, psichologinių, žmogaus teisių užtikrinimo problemų, nes siekiant apriboti ligos plitimą daugelis šalių ėmėsi plačių visuomeninio ir asmeninio piliečių gyvenimo apribojimų. Dėl taikomų priemonių ėmė reikštis ekonominės krizės ženklai, pandemija tapo dideliu iššūkiu sveikatos priežiūros sistemoms.

Konferencija „Bendruomenių sveikatos tarybų veiklos kryptys ir uždaviniai“

Nacionalinė sveikatos taryba 2020 metų rugsėjo 30 d. organizavo nuotolinę konferenciją ,,Bendruomenių sveikatos tarybų veiklos kryptys ir uždaviniai“. Konferencijoje dalyvavo Nacionalinės sveikatos tarybos nariai, Pasaulio sveikatos organizacijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai, savivaldybių merai, merų pavaduotojai, savivaldybių gydytojai, savivaldybių bendruomenės sveikatos tarybų ir administracijų atstovai.

Konferencijos metu Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė perskaitė pranešimą ,,Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono sveikatos darbotvarkė – jungtiniai veiksmai siekiant geresnės sveikatos“. Pranešėja pagrindinį dėmesį skyrė 2020 m. rugsėjo 14 d. Europos regiono valstybių narių konsensuso būdu priimtam naujam dokumentui, t.y. Europos veiksmų programai 2020 – 2025 m. ,,Jungtiniai veiksmai siekiant geresnės sveikatos Europoje“. Buvo pristatyti pagrindiniai programos prioritetai. Atkreiptas dėmesys, jog programa susijusi su darnaus vystymosi tikslais, nes sveikata ir gerovė yra ir rezultatas, ir lemiantis, įgalinantis veiksnys visiems 17 darnaus vystymosi tikslų. Pažymėta, kad rengiant programą buvo intensyviai konsultuojamasi su įvairiais suinteresuotais dalyviais, valstybėmis narėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, mokslininkais, bendruomenių atstovais, PSO biurais šalyse, Europos Komisija ir kt.   

Plungės rajono savivaldybės gydytoja Oresta Gerulskienė, pristatydama pranešimą ,,Sveikos gyvensenos skatinimas Plungės rajono savivaldybėje“, pasidalijo gerąja patirtimi rajono savivaldybėje skatinant sveiką gyvenseną. Pranešėja akcentavo nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių vaidmenį, iniciatyvas, sprendžiant aktualius visuomenės sveikatos priežiūros klausimus.

Po pranešimų vykusios panelinės diskusijos ,,Savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybų vaidmuo formuojant sveikatos stiprinimo regionus“ metu, moderuojant Tarybos nariui prof. A. Razbadauskui, dalyvaujant Tarybos narei N. Tarvydienei, Pasaulio sveikatos organizacijos Europos pirminės sveikatos priežiūros centro atstovui prof. A. Jurgučiui, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėjai    A. Astrauskienei, Lietuvos savivaldybių asociacijos Sveikatos reikalų komiteto pirmininkui, Jurbarko rajono savivaldybės merui S. Mockevičiui,  Plungės rajono savivaldybės merui  A. Klišoniui, Plungės rajono savivaldybės gydytojai O. Gerulskienei, Sveikatą stiprinančio Kauno regiono darbo grupės pirmininkei, Kauno rajono savivaldybės gydytojai M. Labašauskaitei, akcentuota pačių bendruomenių iniciatyvumo, įsitraukimo svarba kuriant sveikus miestus, regionus. Diskusijos dalyviai pažymėjo, jog savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybos turėtų būti ta platforma, kurioje būtų sudarytos sąlygos bendruomenėms, institucijoms ir organizacijoms, nevyriausybiniam sektoriui pasisakyti ir išsakyti savo nuomones, poreikius. Taip pat labai svarbus vaidmuo bendruomenių sveikatos taryboms tenka vienijant interesus, požiūrius, skatinant tarpinstitucinį bendradarbiavimą, siekiant politinio supratimo ir palaikymo, dalijantis gerąja patirtimi.  

Pranešimas „Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono sveikatos darbotvarkė – jungtiniai veiksmai siekiant geresnės sveikatos“

Slaugos paslaugų plėtra Lietuvoje

Nacionalinė sveikatos taryba, skirdama didelį dėmesį sveikatos politikos formavimui ir įgyvendinimui atliko apklausą, kuria buvo siekiama sužinoti nuomonę apie slaugos paslaugų teikimo problemas ir perspektyvas Lietuvoje. Apklausos pristatymą rasite ČIA.

Koronaviruso karštoji linija 1808