DĖL PSICHIKOS SVEIKATOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMO


Nacionalinė sveikatos taryba nuotolinio posėdžio, vykusio 2020 m. gruodžio 2 d., metu aptarė psichikos sveikatos politikos įgyvendinimo iššūkius ir galimybes, ypatingą dėmesį skirdama vaikų ir paauglių psichikos sveikatai COVID-19 pandemijos metu. Posėdžio metu buvo pažymėta, kad COVID-19 pandemija ir įvestas karantinas sukelia neeilinį stresą bei nerimą gyventojams. Neužtikrintumas dėl ateities, suprastėjusios gyvenimo sąlygos, socialinių kontaktų ribojimas, pajamų sumažėjimas, rizika sveikatai turi stiprų neigiamą poveikį žmonių psichikos sveikatai. Neigiamos socialinės-ekonominės pasekmės bus dar ilgai jaučiamos ir pasibaigus pandemijai. Lyginant su 2019 metais, COVID-19 pandemijos metu padaugėjo Lietuvos gyventojų, jaučiančių neigiamas emocijas, stebimas nerimo ir su juo susijusių sutrikimų skaičiaus augimas. Remiantis 2020 metais Vilniaus universiteto mokslininkų atlikto tyrimo ,,Nuotolinis vaikų ugdymas pandemijos dėl Covid-19 metu: grėsmės bei galimybės ekosisteminiu požiūriu: E-VAIKAI“, kuriame dalyvavo daugiau nei tūkstantis 1-8 klasių mokinių tėvų, daugiau nei trys šimtai 5-8 klasių mokinių ir mokytojų, duomenimis, karantino metu stebima didelė naudojimosi ekranais trukmė, nepakankamas fizinis aktyvumas, somatiniai simptomai – galvos skausmai, miego problemos. Ženkliai didesnis tėvų distresas, prastesni tėvų tarpusavio santykiai, o tai siejasi su prastesne vaikų psichikos sveikata. Tėvų ir mokinių teigimu, lygiai trečdalis (33proc.) visų emocijų ir elgesio sunkumų atsirado pandemijos metu. Tik 13-16 proc. tėvų ir 26 proc. mokinių norėtų, kad ugdymas vyktų nuotoliniu būdu, apie trečdalis – mišriu, pusė ir daugiau – tik mokykloje. 2020 metais JAV mokslininkų (Christakis et al., 2020; JAMA) atliktame tyrime paskaičiuota, kad dėl pavasarinio mokyklų uždarymo JAV prarado 0,3 metų išsilavinimo, o tai kainuos milijonus ne tik finansinių išteklių, bet ir prarastų gyvenimo metų.